Letra de 1968

Baltais keliais artėjantis per žiburius atspindinčius žingsnius su vėjo taškomais lašais iš apšviesto gelsvais debesimis dangaus... debesimis dangaus...

Be pykčio be motyvo išsinerti iš rudens odos paklystu ir paklydęs surandu ko nepaklydęs nesurasčiau... be pykčio be motyvo...

Atsuksim laiką rudenį, į miesto pilką eterį kvailas kalbas... kalbėsim mes...
Širdies uola nesudreba. Strėlė, kulka nepramuša nakties tylos, akių tamsos...

Be pykčio be motyvo nusišaut arba nušaut ką nors arba galų gale paspirt benamį šunį tuščia ir tylu skardinėje... skardinėj galvoje...

Kartojasi dainos eilutės sukasi pirmyn atgal jos žodžių nepagaunu intensyviai besiblaškant ir beieškant ten savęs... be pykčio, be motyvo...

Atsuksim laiką rudenį, į miesto pilką eterį kvailas kalbas... kalbėsim mes...
Širdies uola nesudreba. Strėlė, kulka nepramuša nakties tylos, akių tamsos...

Atsuksim laiką rudenį, į miesto pilką eterį kvailas kalbas... kalbėsim mes...
Širdies uola nesudreba. Strėlė, kulka nepramuša nakties tylos, akių tamsos...